- zvėgoti
- zvė́goti, -oja, -ojo J.Jabl, BŽ92, DŽ, NdŽ, Kp, Škn, zvė̃goti FrnW, zvėgóti, -ója, -ójo Rtr, KŽ; N 1. tr., intr. Kos59, Pbr, Vb, Sb, Pl, Slm, Tršk, Tr nerimtai, niekus šnekėti, plepėti: Zvėgoju, zvelgstu SD15. Gana jau, nėr laiko zvė́got Dgl. Ką čia zvė̃goji dykąją! Ktk. Nu ko tujan čia i zvė́goji! Ps. Ką tu čia, žmogel, zvė́goji: kaip mokam, taip kalbam Slč. Neduok Dieve tokių žmonių: alų laka, zvė́goja susėdę Jnšk. Nustok niekus zvė́gojęs Kp. Prie alaus doros kalbos ir nėr – tik zvė́goja visi Krs. Va bira jum po kojų pinigai, ko čia zvė́gojat? Skrb. Ką čia tokiam mažam niekus zvėgoji? J.Paukš. Tai apie ką mes čia dabar zvėgojom? – Apie dvarą, dėde J.Mik. Tegul negaišina jaunystės pateikaudami ir tinginiuodami, bet mokiasi gerai viso to, ko reikia, idant neišaugtų puspročiais, gudročiais, mokančiais zvėgoti apie visus daiktus, o turinčiais tuščias galvas A.Baran. O tai labiausiai daro tomis dienomis, pasigėrę zvėgoja niekus, mąsto gėdiškus daiktus, siaučia, lapauja, kaujasi, barasi apsilakę SPI368. 2. intr. Kp sunkiai, lėtai kalbėti, lementi. 3. intr. rėkauti: Jei nemoki gerai dainuot, tai geriau jau ir nezvė́gok Pš. 4. intr. įkyriai lįsti, zyzti: Zvė́goji iš pat ryto, ko nori? Pšl. \ zvėgoti; pazvėgoti; prizvėgoti
Dictionary of the Lithuanian Language.